- šluotvirbis
- šlúotvirbis, sm. ppr. pl. (1) K, Kl219, BzBkVII40, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Ms; L virbas šluotai: Šitai šlúotvirbiai, surišk šluotą, kad nesudžiūtų J. Be šlúotvirbių šluotos nesuriši Šts. Beržas išejo į šlúotvirbius Šts. Šluotvirbiais vienais išviriau pietus Šts. Šluotvirbių supjausto, nudžiovina – ir arbata Žr. Su šlúotvirbiu liuob kaišti gróbus Kl.
Dictionary of the Lithuanian Language.